Vazio (Sigitas Parulskis)

Sigitas ParulskisMeus sapatos estão vazios, aha, vazios estão meus sapatos,
Linhas brancas de sal visíveis no couro rachado.

Minhas calças, minhas calças estão vazias completamente.
Onde a virilidade, onde a gravidade,
Força a ajoelhar diante da beldade.
As pernas das calças tremulam,
Como as areias que ondulam.

Meu casaco, meu casaco está vazio totalmente.
A bandeira a meio-mastro,
Batendo contra os bolsos do avesso, nada,
Já não há absolutamente nada.

Minha gravata balança no ar
oh, não, droga, oh não, eu nunca
usei esta gravata, meus próprios pensamentos
foram suficientes para estrangular-me.

E ainda, lá, onde eu deveria estar —
Vazio, totalmente vazio,
Roupas, casa, dinheiro,
Livros, amigos — apagadas,
Uma a uma, as minhas pegadas.

Ainda posso ver, por um último momento:
Alguém rapidamente enfiando jornais antigos,
Dentro dos meus sapatos vazios para que, durante o velório,
As pontas não afundem;

Jornais antigos
Com meu pensamento vazio.

Tradução do lituano*: Robson Ortlibas.

*traduzido sem fins lucrativos. Caso utilize, cite a fonte.

Tuščia

Mano batai tušti, ėhė, tušti mano batai

matyti balti druskos dryžiai ant įtrūkusios odos

o kelnės, mano kelnės visiškai tuščios

kur vyriškumas, kur žemės trauka, verčianti

klupti prieš moterį

klešnės sukasi neapčiuopiamos kaip

pustomo smėlio kolonos

ir švarkas, ir švarkas visiškai

tuščias, rankovių nuleistos vėliavos

plakasi per išverstas kišenes, nieko

ir ten jau visiškai nieko

kaklaraištis kadaruoja ore

o ne, po velnių, o ne, niekada

neryšėjau kaklaraiščio, man užteko

ir savo minčių, kurios smaugtų

vis dėlto ten, kur būta manęs –

tuščia, visiškai tuščia

drabužiai, namai, pinigai

knygos, draugai, – nuo visų

pamažu nusitrina mano pėdsakas

dar matau, dar paskutinį sykį man leista:

kažkas paskubom kemša senus laikraščius

į tuščius mano batus, kad nosys

per šermenis nebūtų subliūškusios

senus laikraščius

su mano tuščia atmintim